Šiandienos ugdymo kontekste yra labai svarbi inkliuzijos sąvoka. Inkliuzija laikoma procesu, kurio metu turi būti užtikrinamas kokybiškas ugdymas visiems visuomenės nariams, pripažįstant ir gerbiant įvairovę, atsižvelgiant į kiekvieno individualius gebėjimus ir poreikius, vengiant bet kokios diskriminacijos. Tačiau norint įgyvendinti praktikoje inkliuzinio ugdymo principus, reikalingos tinkamos nuostatos ir įsitikinimai, žinios ir supratimas, įgūdžiai ir gebėjimai, ne tik mokytojų (kurie yra apmokyti ir kvalifikuoti), bet ir visos mokyklos bendruomenės. Šio projekto tikslas – Socialinės atskirties mažinimas taikant „atviros“, „integruotos“ visuomenės modelį. Norint siekti šio tikslo, visai bendruomenei reikia įdėti daug darbo, laiko ir pastangų: dažnai būtina keisti vertybių sistemą, pažiūras, elgesį ir pasaulėžiūrą. Kaip savo straipsnyje išskiria Petrulytė (2015), įtraukusis (inkliuzinis) ugdymas kuria atvirą ir integruotą visuomenę, užtikrina visų lygias teises ir galimybes, skatina visų aktyvumą ir kūrybiškumą bei itin veiksmingai prisideda prie visuomenės sveikatos ir psichologinės gerovės stiprinimo. Be to, vienas iš pamatinių įtraukiojo (inkliuzinio) ugdymo principų – bendruomeniškumo puoselėjimas, kai ugdomas kiekvieno bendruomenės nario atsakingumas už kitų jos narių visavertį dalyvavimą (Galkienė, 2013). Būtent bendruomeniškumo kūrimas ir puoselėjimas bei visi kiti įtraukiojo ugdymo principai gali stipriai prisidėti prie atskirties ir patiriamų patyčių, kurių, deja, mūsų visuomenėje dar labai daug, prevencijos. Projekto metu bus siekiama integruoti specialiuosius poreikius turinčius vaikus į mokymosi įstaigų bendruomenę, šeimos nariams padėti bendrauti su tokius poreikius turinčiais vaikais, vaikus integruoti į visuomeninį gyvenimą, pagelbėti bendrauti su bendraamžiais, taip sumažinant socialinę atskirtį ne tik vaikų su specialiaisiais poreikiais bet ir tėvų auginančių tokius vaikus.