Jau seniai tapo tradicija, jog Ukmergės rajono lituanistės, mokslo metams baigiantis, pasikvietusios draugėn mokyklų bibliotekininkus bei istorikus, leidžiasi į edukacinę kelionę vis kitu, dar nauju, neatrastu, maršrutu. Šį kartą tai buvo Šalčios žemė – ne toks artimas Šalčininkų ir gretimų vietovių kraštas su savo įdomybėmis. O minėta išvyka  buvo organizuota pagal kvalifikacijos tobulinimo programą „Kultūrinės ir pilietinės kompetencijų ugdymas netradicinėse aplinkose. Šalčios žemė.“

Lankyta daug įdomių, išskirtinų vietų: senasis Eišiškių miestelis ir čia esanti Stanislovo Rapolionio gimnazija, Gornostajiškių dvaras, tragiško likimo Pirčiupių ir Kaniūkų kaimai bei atmintinos jų vietos. Daug emocijų sukėlė ir apsilankymas garsiojoje Dieveniškių kilpoje, kur užsukta į istorinio regioninio parko lankytojų centrą, senąjį gatvinį Rimašių kaimą, o išvykos pabaigoje ,,pasisveikinta“ su gražuoliu Grybiškių ąžuolu.

Pakeliavus šiuo ir ankstesniais maršrutais suprasta, kokia įvairi, marga, įdomi mūsų Lietuva, kiek dar neatrastų dalykų joje yra. Be to, ir smagu, ir prasminga mokytis – semtis žinių, įspūdžių – tokiose netradicinėse aplinkose, o vėliau tais pačiais maršrutais leistis į keliones su savo mokiniais.

Rajono lietuvių kalbos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė Rasa Povylienė