Ilona Zinkevičiūtė
Ukmergės švietimo pagalbos psichologė
Ar kada nors susimąstėte: „Kodėl gi mano gyvenimas toks neįdomus ar sunkus?“ Tokia mintis gali būti dažnas svečias žmogaus galvoje. Emocinių kančių būna visokių – jos gali kilti bet kurią akimirką ir kamuoti žmogų įvairiausiais lygmenimis. Mes linkę nerimauti dėl ateities, nepaleidžiame praeities, pykstame, liūdime, jaučiame nepagrįstą kaltę, gėdijamės išsakytų žodžių, patiriame įtampą dėl neišreikštų jausmų… Kartais kentėjimas būna vos juntamas, bet kartais sukelia tokius intensyvius negalavimus, kad nebeturime jėgų gyventi. Kai ir pasaulyje, ir namuose, ir mūsų viduje įsitvirtinęs karantinas, emocinė negerovė paliečia ir stipriausius. Šiuo metu savo išgyvenimus galime lengviau priskirti koronovirusui, tačiau ar tik jis kaltas?
Kas yra ne taip, kai, atrodo, nieko ir netrūksta? Tikrai būna dienų, kai gyvenimas atrodo nuostabus. Gyvename išsivysčiusioje šalyje, mūsų gamta ir kultūra įstabios. Turime lengvai pasiekiamo vandens, kiekvieną dieną nors po kąsnį pasisotinti atrandame, galime nusipirkti pigių drabužėlių. Dauguma niekada nesame patyrę tragedijų, kokias matome per žinių laidas, nesame pajutę mirties kvapo, kai kurie net neturi savo šeimos gydytojo (nes jo dar nereikėjo) ir vis dėlto jaučiame neįtikėtinai didelę įtampą ir emocinį skausmą. Bet kartais gali ir padėti, pasiųsdamos mums veiksmingas priemones tvarkytis su nerimu, liūdesiu, nepamatuotu pykčiu, savęs niekinimu. Neapibrėžta pasaulio sveikatos situacija labiausiai smogė emociškai pažeistiems. Mūsų smegenys, kad ir kokios galingos ir nuostabios būtų, gali mus varginti savo neigiamais minčių išvedžiojimais. Bet kartais gali ir padėti, pasiųsdamos mums veiksmingas priemones tvarkytis su nerimu, liūdesiu, nepamatuotu pykčiu, savęs niekinimu.
Priešnuodis nuo širdies ir proto gilių apkrovų, apsunkinančių gyvenimą labiau nei reikia šiuo metu, yra dėmesingas sąmoningumas. Dar vartotini terminai: sąmoningas dėmesingumas, pilnaprotavimas, įsisąmoninimas (anglų k. mindfulness). “Kai esame dėmesingi ir susikaupę, iš tiesų dalyvaujame savo gyvenime ir patiriame intensyvų kiekvienos akimirkos gyvybingumą. Kartu užmezgame ryšį su vidiniais resursais, leidžiančiais patirti įžvalgas, transformacijas ir gyti“, – teigia sąmoningumo fenomeno pradininkas Jon Kaban – Zinn. Sąmoningumas – tai neutralus ir tęstinis esamo momento įsisąmoninimas, padedantis atpažinti savo mintis, jausmus ir elgesį tą pat akimirką, kai jis atsiranda, nepereinant į įprastus, dažnai naudojamus mums nenaudingus elgesius. Tai realybės matymas su kuo mažiau mąstymo klaidų ir iškraipymų. Įsisąmonintas sąmoningumas – žmogiškasis požiūris į patirtį ir būdas palaikyti ryšį su pasauliu, kai valingai koncentruojame dėmesį į tam tikrus patyrimo aspektus, į dabarties akimirką ir atsisakome bet kokio vertinimo ir teisimo. Vyksta tik neutralus stebėjimas ir dėmesingo įsisąmoninimo procesas, pripažįstant bei priimant tai, kas šiuo metu vyksta. Dabarties akimirka – tai karantinas. Ribotas bendravimas, judėjimas, darbas namuose, mokykla namuose, šventės tik namuose… Taip, tai nėra lengva, tai išbandymas, nes neturim panašios patirties. Pripažinti tai, išbūti sunkioje nežinomybėje keletą akimirkų ir apsispręsti veikti tai, ką maždaug žinau, moku, galiu. Sunkiau yra tiems, kurie gyvena prisiminimais apie aktyvią, draugais apsuptą praeitį, bėgimą nuo veiklos prie veiklos, gausėjančius nuliukus banko sąskaitoje, vaikus, paliktus mokyklose ar būreliuose. Jie nepaleidžia sustruktūruotos praeities, o tai visada kelia liūdesį. Dar sunkiau tiems, kurie su išgąsčiu laukia nesaugios ateities, įsivaizduoja ją kaip gyvenimo griuvėsius ir gyvena nuolatiniame nerime. Paradoksas, bet sausį ar vasarį, kai koronoviruso voratinklis buvo nedidukas, mes taip pat nerimastingai galvojom apie ateitį, kuri, palyginus su esama situacija, vaje, buvo lengviau planuojama… Galvojimai apie praeitį ar ateitį nėra dabarties momentai. Tai yra apsisprendimas nebūti sąmoningu, nepripažinti, neįsisąmoninti, kas vyksta dabar, nepadėti sau išbūti šioje akimirkoje.
Nors sąmoningas dėmesingumas savo esme ir tikslais yra labai paprastas, jo praktika gali būti pakankamai sudėtinga. Taip yra todėl, kad sąmoningo dėmesingumo tikslas – sugebėti nuolat atsigręžti į dabarties momentą ir jame išbūti, kad ir kas tuo metu vyksta. Karantininiai momentai gali būti sudėtingi ir diskomfortą keliantys. Mes tokių patirčių instinktyviai vengiame, nes tai įsuka kentėjimo ratą, kurį žmogui sunku suvaldyti. Tačiau, kai pradedame nuogąstauti dėl galimos realios ar įsivaizduojamos grėsmės, brandžiai išugdyta sąmoningumo praktika padeda grįžti į saugią dabarties akimirką. Jei jaučiame nerimą susirgti Covid – 19, sąmoninga būtų saugoti save, kitus bei laikytis karantino reikalavimų jau dabar. Jei sunku išbūti su jautria žinia, galbūt padės mintis apie bet kokio reiškinio neišvengiamą pabaigą arba apsispęsti negyventi nuolatiniame informacijos kaupimo pasaulyje. Tokia yra dabarties akimirka – mes gyvename karantine ir tuo viskas pasakyta. Kai kyla pavydžios mintys dėl kitų pasiekimų, dėmesingas įsisąmoninimas padeda suprasti, kad pergalės nėra ilgalaikės, nes viskas nuolat kinta. Kai mūsų protas ginasi nuo šalčio ar karščio, sąmoningas žmogus supras, kad pasipriešinimą sukelia ne temperatūra, o pats pasipriešinimas. Net kai tenka visam laikui atsisveikinti su artimu žmogumi, išmintingas protas padeda suvokti ir priimti gamtos tvarką. Padėdamas pamatyti, kaip susikuriame kančią, sąmoningumas moko atsisakyti skausmą keliančių psichikos įpročių ir pakeisti juos naudingesniais. Kuo labiau esame labiau sąmoningi, tuo aukštesnį adaptacijos lygį turime, reikalingą išgyvenimui.
Sąmoningo dėmesingumo idėjos pirmąkart paplito JAV prieš keturis dešimtmečius. Sukurta programa šiuo metu taikoma visame pasaulyje. Šiuolaikinė sąmoningumo ugdymo praktika gali palengvinti psichologines kančias, kasdienius rūpesčius, nepasitenkinimą, neurotiškumą, jaučiant lėtinius skausmus, išgyvenus onkologines ligas. Yra mokslinių tyrimų, kad dėmesingo įsisąmoninimo pratybos padeda nerimo sutrikimų, depresijos, priklausomybių atvejais, patyrus santykių krizes, esant valgymo sutrikimams. Vakarų šalyse plačiai taikomos ir valstybinėse ligoninėse bei poliklinikose.
Būti sąmoningai dėmesingu yra naudinga, nes gerėja gebėjimas susikaupti, plečiasi galimybės suvaldyti stresines reakcijas, didėja vidinė ramybė ir psichologinis stabilumas, daugėja teigiamų emocijų, stiprėja darbingumas, mažėja lėtiniai skausmai, silpnėja fizinė ir emocinė įtampa, gebėjimas pastebėti savo poreikius tampa įprastu, gali gerėti miego kokybė, švelnėja emocinės reakcijos į sunkias situacijas. Tuomet turime galimybę pažinti aplinką ir save, pastebėti kasdienybės ypatingumą, kurio iš pirmo žvilgsnio nepastebime, kurti save sąmoningai pasirinktu būdu, nukreipti dėmesį norima kryptimi. Įsisąmoninimas leidžia patirti dabarties akimirkas džiugiai priimanti unikalią progą ir staigmeną gyventi. Niekas, patikėkit, tikrai niekas nežino kas ir kaip bus rytoj. Naudingiau yra gyventi šioje akimirkoje, kad ir kokia sunki ji būtų. Linkiu priimti bet kokią patirtį su kuo mažiau kentėjimo. Skėtis rankoje nebūtinai gali būti audros pranašas… O jei audra ir užklups, ji nesitęs visą gyvenimą…